- lidrius
- ×lìdrius (l. rydel) sm. (2) 1. Trgn, Smn kastuvas (ppr. senoviškas medinis, geležimi apkaltais pakraščiais): Pasiimk lìdrių ir užkask tą duobę Al. Atnešk lìdrių – reik griovį prakasti Krok. Kur lidrius? Eisiu rasodnyko varpyt Ut. 2. Srj: Kiek čia tų saršlavų! Susemk ant lìdriaus ir išnešk Trg. Pasimk lìdrių pieskom – daugiau pakabysi Smn. 3. kibiras: Kad nemoki, tai nesemk – matai, ir lidrius šuliny! Šn. 4. kibiro lankas: Lidrių perlaužei – dabar negaliu pasemti vandens Drs.
Dictionary of the Lithuanian Language.